kovūnas

kovū̃nas, -ė smob. (2) kovotojas: Į vakarus žengė šios žemės kovūnai rš. Tamsūs fortai – kelias komunarų, nepalūžo ten drąsi kovūnė (sov.) sp. Atkelk, sesele, vartelius, pasibučiuoki su kovūnais! E.Miež.